Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama nustatyti pelno mokesčio reglamentavimo ir apskaitos, tvarkomos pagal verslo apskaitos standartus, skirtumus pateikia Nuomos, lizingo (finansinės nuomos) ir panaudos pripažinimo skirtumų lentelę. Primename, kad tvarkoma buhalterinė apskaita, registruojamos apskaitos operacijos ir vydoma pelno mokesčio apskaita būtų paruoštos tikslingai, būtina atkreipti dėmesį į susidarančius skirtumus.
Pagal 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ nuostatas, lizingu laikoma nuomos rūšis, kai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turtine nuosavybe, o nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti perduodama arba neperduodama.
Pagal Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatas lizingo (finansinės nuomos) sutartis yra pripažįstama tik tokiu atveju, kai yra numatytas nuosavybės teisės perėjimas. Tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas nėra nurodytas ir pagal PMĮ nuostatas tokia sutartis yra laikoma nuomos sutartimi, tai lizingo davėjui mokamas nuomos mokestis pripažįstamas lizingo gavėjo leidžiamais atskaitymais, kaip nuomos sąnaudos, jeigu pagal PMĮ 40 straipsnio nuostatas atitinka rinkos kainą. Jeigu lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas nėra nurodytas, lizingo sutartyje nustatytos ir lizingo davėjui mokamos palūkanos pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais yra laikomos taip pat nuomos sąnaudomis ir yra priskiriamos lizingo gavėjo leidžiamiems atskaitymams. Tačiau, jei sutartyje numatyta, kad nuosavybės teisė į turtą lizingo laikotarpio pabaigoje nepereina lizingo gavėjui ir lizingo sutartyje palūkanos nenumatytos, lizingo gavėjo apskaitoje diskontuojant mokėtinas sumas pagal vidutinę rinkos palūkanų normą apskaičiuotos palūkanos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Jeigu sutartyje toks nuosavybės teisės perėjimas nėra nurodytas, pagal PMĮ nuostatas tokia sutartis yra laikoma nuomos sutartimi. Šiuo atveju, teisę skaičiuoti turto nusidėvėjimą turi nuomotojas. Tuo atveju, jei sutartyje nenumatyta, kad nuosavybės teisė į turtą lizingo laikotarpio pabaigoje pereina lizingo gavėjui, lizingo gavėjo apskaitoje apskaičiuojamos turto nusidėvėjimo sumos per sutartyje nustatytą lizingo laikotarpį, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 19 straipsnio 1 dalį.
O vykdant apskaitą pagal tarptautinius standartus (16 TAS) leidžiamas atskaitymas yra tik nuomos mokesčio per mėnesį ar kitą laikotarpį suma. Apskaičiuotas nuomos teisės nusidėvėjimas per mėnesį ir palūkanos už turimą teisės į nuomą įsipareigojimą yra neleidžiami atskaitymai.