Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2022 m. lapkričio 8 d. paskelbė savo sprendimą sujungtose bylose C‑885/19 P ir C‑898/19 P, geriau žinomos kaip „Fiat byla“.
Šiuo sprendimu ESTT panaikino 2019 m. ES Bendrojo Teismo sprendimą ir panaikino 2015 m. Europos Komisijos (EK) sprendimą. Šiais sprendimais buvo nustatyta, kad Liuksemburgas pažeidė ES valstybės pagalbos taisykles, mokesčių mokėtojui priimdamas sprendimą, leidžiantį Fiat veiksmingai nustatyti. savo mokesčių naštą Liuksemburge. ESTT nustatė, kad EK neteisingai apibrėžė taisykles, pagal kurias turi būti vertinama atitinkama priemonė, siekiant nustatyti, ar priemonė suteikia „atrankinį pranašumą naudos gavėjui“. ESTT sprendimas yra ypač svarbus, nes yra galutinis, o EK taikant panašų požiūrį ir orientacinę sistemą nagrinėjamose valstybės pagalbos bylose, sprendimas gali dar labiau susilpninti EK poziciją tose bylose (pvz., Apple, Amazon ir ENGIE)
Apie „Fiat“ bylą:
- „Fiat Finance and Trade Ltd.“ (FFT), priklausanti „Fiat/Chrysler“ grupei, teikė finansavimo ir iždo paslaugas Europos grupės įmonėms iš Liuksemburgo. Už šias paslaugas FFT buvo atlyginta su kapitalo grąža. Fiat 2012 m. iš Liuksemburgo mokesčių institucijų gavo išankstinį įpareigojantį sandorių kainodaros sprendimą, kuriame nurodyta, kaip turėtų būti įkainoti grupės vidaus finansavimo sandoriai, siekiant nustatyti FFT apmokestinamąsias Liuksemburgo pajamas.
- EK užginčijo Liuksemburgo sprendimą ir 2015 metais pradėjo oficialų tyrimą, padarydama išvadą, kad nutarimu buvo suteikta neteisėta valstybės pagalba. EK pareiškė, kad sprendimas iš tikrųjų leido Fiat nustatyti savo mokestį, nes jis galėjo sumažinti savo kapitalo bazę, o sumažintam kapitalui taikyti mažesnį tarifą nei rinkos norma. Dėl to Liuksemburgo mokestinė prievolė FTT pagal nutarimą nukrypo nuo įsipareigojimo, kuris būtų buvęs pagal standartinę Liuksemburgo mokesčių sistemą. EK naudojo, inter alia, ištiestosios rankos principą pagal nekodifikuotus tarptautinius standartus, t. y. EBPO sandorių kainodaros gaires (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Kontroliuojamų transakcijų kainodaros gairės (OECD Transfer Pricing for Multinational Enterprises and Tax Administrations)), kaip etaloną nustatant, ar atrankinė pagalba buvo suteikta pagal ES valstybės pagalbos taisykles. EK padarė išvadą, kad sandorio grynosios maržos metodas būtų tinkamas naudoti kaip tinkamiausias kainodaros metodas. Tiek Liuksemburgas, tiek Fiat kreipėsi į ES Bendrąjį Teismą, prašydami panaikinti EK sprendimą. Tačiau ES Bendrasis Teismas patvirtino EK sprendimą.
- Sutarties dėl ES veikimo 107(1) straipsnyje nustatytomis ES valstybės pagalbos taisyklėmis siekiama užtikrinti vienodas verslo sąlygas ES. Jei nustatoma, kad pagalba yra neteisėta, EK gali reikalauti, kad ES valstybė narė susigrąžintų subsidiją. Kad egzistuotų neteisėta valstybės pagalba, turi būti įvykdytos keturios sąlygos:
- Yra valstybės įsikišimas arba per valstybės išteklius;
- Intervencija daro poveikį prekybai tarp valstybių narių;
- Pagalba jos gavėjui suteikia atrankinį pranašumą; ir
- Pagalba iškraipo konkurenciją arba gali iškraipyti konkurenciją.
Byloje Fiat buvo sprendžiamas klausimas, ar buvo įvykdyta trečioji sąlyga, t. y. ar buvo suteiktas atrankinis pranašumas. „Referencinis pagrindas“ reikalingas norint nustatyti, ar egzistuoja atrankinis pranašumas, t. y. kokios yra „įprastos“ mokesčių taisyklės, pagal kurias turi būti vertinama atitinkama mokesčių priemonė ir ar ta nacionalinė priemonė „palankesnė“ tam tikroms įmonėms, nes „atrankinė“, lengvata turi būti suteikta tik konkretiems mokesčių mokėtojams (pavyzdžiui, įmonėms tam tikroje vietovėje/regione ir pan.), o ne visoms įmonėms. Kaip minėta pirmiau, valstybė narė, teikianti neteisėtą valstybės pagalbą, turi susigrąžinti suteiktą pranašumą.
EK Fiat byloje padarė išvadą, kad Liuksemburgas „netinkamai taikė įprastai taikomas taisykles“ dėl ištiestosios rankos principo ir sandorių kainodaros metodologijos apskaičiavimo, priimdamas sprendimą, leidžiantį susigrąžinti kapitalą, o, pasak EK, pagal ištiestosios rankos standartą atlyginimui nustatyti reikėjo naudoti Sandorio grynosios maržos metodą.
ESTT sprendimas
Panaikindamas ES Bendrojo Teismo sprendimą ir panaikindamas EK sprendimą, ESTT padarė išvadą, kad EK neteisingai apibrėžė orientacinį pagrindą, o ES Bendrasis Teismas suklydo pritardamas EK požiūriui. Šis požiūris apėmė kitokio nei Liuksemburgo teisėje nustatyto ištiestosios rankos principo taikymą, apsiribojant abstrakčios šio principo išraiškos nustatymu neatsižvelgiant į tai, kaip ištiestosios rankos principas iš tikrųjų buvo įtrauktas į Liuksemburgo teisę.
Apibendrinant aktualų ESTT sprendimą pagrindinė žinutė - EK turėjo atsižvelgti į konkrečias Liuksemburgo sandorių kainodaros taisykles, susijusias su grupės finansavimu.
Šis sprendimas yra aktualus ir kitais aspektais. Šiuo sprendimu iš esmės yra įtvirtintas nacionalinių teisės aktų reikšmingumas. Todėl tai ypač svarbu, jeigu kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentacijos / politikos tarptautinių vienetų grupės įmonėms yra rengiamos centralizuotai, atsižvelgiant į EBPO parengtas kainodaros gaires – aktualu papildomai įsitikinti, jog parengta kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentacija/politika atitinka ir kiekvienos šalies nacionalinį reguliavimą ir reikalavimus.
Parengė: Mokesčių skyriaus vadovas Tomas Karosas