"Prisisekite diržus" - seniai nebuvo tiek esminių TFAS apskaitos standartų pokyčių!
2018 metai yra ypač gausūs pokyčiais toms įmonėms, kurios taiko tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Esmingiausi pokyčiai, tai trys nauji standartai: "9 TFAS Finansiniai instrumentai", "15 TFAS Pajamos iš sutarčių su klientais" ir "16 TFAS Nuoma". Šioje apžvalgoje plačiau pristatomas 9 TFAS, minėtuosius kitus 2 standartus aptarsime artmiausioje ateityje.
9 TFAS Finansiniai instrumentai. Naujas standartas, didžiąja dalimi pakeičia TAS 39, kuris vis tik lieka galioti apsidraudimo instrumentų (ang;. hedging) apskaitos apimtyje, lygiagrečiai su alternatyviais apsidraudimo instrumentų pripažinimo ir įvertinimo apskaitos reikalavimais naujajame standarte. Tai iš esmės dar vienas žingsnis finansinėse ataskaitose link to, kad finansinės ataskaitos vis labiau nebėra kaip registras to, kas jau yra įvykę, bet labiau orienuojamasi, kad turi būti įvertinami ir įvykiai ateityje, kurie jau šiandien įtakoja mūsų veiklos rezultatus.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. visos įmonės, teikiančios ataskaitas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), išskyrus draudimo bendrovių draudimo sutartis ir su tam tikromis išimtimis lizingo turtą ir įsipareigojimus, privalės savo finansines priemones apskaityti pagal 9-ąjį TFAS.
Naujas standartas aktualus visoms įmonėms, kurios turi gautinų sumų, akcijų, vertybinių popierių, suteiktų paskolų ar kitokio finansinio turto, ir toms, kurios taiko apsidraudimo instrumentus.
Gautinos sumos yra bene kiekvienoje įmonėje. Nuo šiol standarto reikalavimai verčia projektuoti galimus nuostolius ateityje dėl neapmokėtos kliento skolos, dar faktiškai neesant kliento skolos vėlavimui. Taigi, nuo šiol apskaitos politika turi būti perrašyta, pereinant nuo modelio, kad skolos nuvertėjimas pripažįstamas tik esant įvardintiems nuvertėjimo požymiams (pvz. apmokėjimo vėlavimas).
Standartas nenustato tikslių reikalavimų ar sistemos, kaip skaičiuoti galimus nuostolius, todėl kiekviena įmonė galės pasirinkti jai priimtiną, tačiau pagrįstą metodiką. Tai atvejais, kai gautinų sumų įmonė turi daugiau ir įvairių, praktiškiau būtų skaičiuoti galimus nuostolius visam ar į kategorijas suskirstytam gautinų sumų krepšeliui. Kadangi toks vertinimas yra pagrįstas tikimybe, galima būtų įmonėms pasiūlyti pirmiausia viduje pasiieškoti istorinės informacijos, kiek procentaliai nuo visų gautinų sumų įmonės patiria nuostolių dėl neatgautų pirkėjų skolų. Tai padės pagrindą metodikai, tačiau prognozuojant į ateitį, neužtenka vien tik remtis istorine informacija, reiktų toliau dar įvertinti pačių klientų krepšelio kokybę, reikšmingų klientų mokėjimo istoriją, ekonominę situaciją ir prognozes rinkoje. Sudėtingesnė metodika būtų skoloms, kurių atsiskaitymo laikotarpis yra ilgesnis nei vieneri metai.
Naujieji reikalavimai gali reikšmingai įtakoti įmonių rezultatus, finansinius rodiklius, sumažinti pelno maržas, nuosavo kapitalo rodiklius.
Nors šis standartas yra aktualus visoms įmonėms, vis tik didžiosios audito bendrovės ypatingą dėmesį kreipia į finansų institucijas, bankus, teikiančius paskolas, kurių laukia didžiausi pokyčiai. Šios institucijos pajus didžiausią įtaką, nes bankų viena pagrindinių veiklų ir yra paskolų teikimas. Ir pačio standarto reikalavimai dėl daug greičiau pripažįstamų nuostolių, dar net neatsiradus nuostolių įvykiams, atsirado bankus reguliuojančių institucijų dėka, siekiant užtikrinti stabilesnę finansų sistemą po 2008 metų krizės.
Lietuvoje bankai šiuo metu privalo laikytis dar 2005 m. patvirtintų Lietuvos banko nutarimu minimalių paskolų vertinimo reikalavimų. Reikalavimų 24 punktas sako: "24. Įvykiai, dėl kurių nuostolis būtų patirtas tik ateityje, kad ir kaip greitai, tačiau ne paskolų vertinimo dieną, negali būti laikomi nuostolio įvykiais." Taigi, nuo sausio 1 d. šis punktas turi būti keičiamas iš esmės tikslinant nuostolių įvykio sąvoką, ar kitaip.
Vis tik galima manyti, kad šie pokyčiai, kad ir netiesiogiai, įtakos ir verslo organizacijas dar ir iš bankų pusės. Bankai, valdydami kredito riziką ir siekdami mažesnių nuostolių pripažinimo einamuoju metu bei siekdami išlaikyti ir vykdyti minimalaus kapitalo reikalavimus, gali atitinkamai griežtinti kredito išdavimo reikalavimus įmonėms, netgi pareikalauti detalesnio pagrindimo arba apsidraudimų dėl galimo kredito negrąžinimo.
Kol kas bankų strategija ir sprendimai ir pasaulyje dar nėra aiškūs, nėra žinoma, ar bankai jau įsivertino, kokią įtaką jų finansinėms ataskaitoms turės nauji apskaitos principai, nors jau prasidėjo laikotarpis, kada privalu taikyti šį standartą.
Audito įmonėms svarbu ne tik įdiegti atitinkamą audito strategiją dėl tinkamo ir pakankamo bankų tikėtinų nuostolių vertinimo, bet taip pat ir kaip patiems bankams padėti teisingai taikyti ir įdiegti naują metodiką.
Mes džiaugiamės kad ir BDO yra šių įvykių sūkuryje, dalyvauja šešių didžiausių audito bendrovių komitete, prisideda prie naujo standarto įgyvendinimo politikos formavimo ir diskusijų. Taigi,dar daugiau įdomios ir naudingos informačijos rasite ČIA.