Informuojame, kad šioje interneto svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies), siekiant kokybiško, saugaus ir patogaus naršymo joje. Naudodamiesi šia svetaine, jūs sutinkate naudoti mūsų slapukus. Prašome perskaityti mūsų „Privatumo politiką", kur pateikiama platesnė informacija apie slapukus, kaip juos ištrinti ar užblokuoti.
  • Kosmoso platybės priklauso mums visiems,- R. Bransonas

Kosmoso platybės priklauso mums visiems,- R. Bransonas

2021-07-20

Kosmoso tyrimai buvo pradėti daugiau nei prieš penkiasdešimt metų. Praėjo vos 50 metų ir pasaulis jau stebi didžiulę kosminių technologijų pažangą ir kosminių misijų skaičiaus augimą. Kosmosas šiandien yra artimesnis žmonijai, kaip niekada anksčiau.

Žmonija trokšta atskleisti Saulės sistemos paslaptis ir tyrinėti kaimynines Žemės planetas - Mėnulį, Marsą, Venerą ir Jupiterį. Šiais laikais kosmoso tyrimai apibrėžiami ne tik technologine pažanga, bet ir pačiais procesais, kurie labai pasikeitė. Žmonijai prireikė 50 metų, kad suprastų, jog tautų bendradarbiavimas gali atnešti kur kas didesnę naudą nei konkurencija, nes šiais laikais, kaip niekada, komercinė kosmoso pramonės era įgauna pagreitį. Prie viso to daugiausiai prisideda privatūs investuotojai, suteikdami galimybę kosmoso pramonei pereiti į naują išsivystymo lygį. XXI amžius atnešė mums begalę žmonių, kurie trokšta atskleisti visas kosmoso paslaptis, tokių kaip Elonas Muskas, Jeffas Bezosas, Richardas Bransonas ir kiti, o šie trys tapo šimtmečio komercinių kosmoso tyrinėjimų pradininkais.

Jeffas Bezosas, turtingiausias žmogus pasaulyje, nesiorientuoja vien į komercinę kosmoso tyrimų pusę. Mūsų planetos vystimas ir netoli Žemės esančių kosminių kolonijų vystymasis yra Bezoso vizijos pagrindas. Liepos 5 d. Jeffas Bezosas pasitraukė iš „Amazon“ generalinio direktoriaus pareigų, siekdamas sutelkti visą dėmesį į tolimesnę „Blue Origin“ plėtrą ir pasirengti pirmajam skrydžiui į kosmosą 2021 m. Liepos 20 d.

Kitas įtakingas kosmoso pramonės verslininkas yra Elonas Muskas, sukūręs „SpaceX“ - orlaivių ir kosminių raketų astronautikos bendrovę, kuri tapo pirmąja privačia įmone, atvedusia žmones į Tarptautinę kosminę stotį. Būsimi ambicingi projektai apima krovinių ir įgulos misijas į Marsą 2024 m. ir 2026 m. Iki 2050 m. Muskas planuoja įkurti ten miestą, kuriame galėtų gyventi 1 milijonas žmonių.

Kol Bezosas ir Muskas dirba dėl žmonijos ateities, Richardas Bransonas, žymus verslininkas, siekia pradėti kosminio turizmo pramonę. 2021 m. Liepos 11 d. R. Bransonas siekdamas aplenkti savo konkurentą Jeffą Bezosą, pakilo į kosmosą ir tapo pirmuoju žmogumi, kuris pakilo į kosmosą savo paties kompanijos pastatytu erdvėlaiviu. Bransonas nuo 2022 m. planuoja pradėti reguliarius kosminius skrydžius į kosmosą ir suteikti galimybę kiekvienam pamatyti žemę iš kosmoso.

Toks aktyvus privačių investuotojų įsitraukimas tyrinėjant kosmoso platybes suteikia kur kas daugiau galimybių ateityje ir skatina spartesnę kosmoso pramonės plėtrą. Tikimasi, kad iki 2040 m. pajamos iš kosmoso ekonomikos sieks maždaug 1 trilijoną JAV dolerių, kurias galės panaudoti ateities technologijoms (3D spausdintuvai, didelio našumo erdvėlaivių gamyba, „RASSOR“ robotas, dirvožemio gamyba, kosminės buveinės ir kiti kosmoso plėtrai reikalingi prietaisai).